Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba litvakų kongrese

2001 08 29

Gerbiamieji kongreso dalyviai ir svečiai,

Mieli litvakai

 

Malonu šiandien pasveikinti jus, besisvečiuojančius čia, savo tėvų ir senelių žemėje, kurios istorija yra tapusi ir neatskiriama jūsų istorijos dalimi.

Žydų gyvenimas visuomet buvo lydimas ir liudijamas turtingos ir savitos kultūros, kuri suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos istoriniuose procesuose. Strašūno biblioteka, Žydų mokslo instituto fondai, Levitano ir Šagalo paveikslai, Antokolskio skulptūros ir Šolom Aleichemo rankraščiai – buvo ryškūs gyvojo Vilniaus ženklai.

Žydai buvo integrali Lietuvos visuomenės dalis, aktyviai prisidėjusi prie mokslo ir ekonomikos raidos, skatinusi pažangą pačiose įvairiausiose valstybės gyvenimo srityse.

Deja, mus jungia ne tik gražūs, bet ir skausmingi prisiminimai. Įsukta į totalitarinių nacistinio ir sovietinio režimų verpetą, Lietuva pergyveno išties tragišką Lietuvos žydams istoriją.

Bendruomenė, vaidinusi svarbų vaidmenį Lietuvos gyvenime, buvo sunaikinta Holokausto metu.

Atmesdama sovietinei sistemai būdingą uždarumą, nepriklausoma Lietuva atvirai ir objektyviai vertina savo istoriją pagerbdama didvyrius ir bausdama nusikaltėlius.

Sutelktų jėgų pagalba, pasinaudodama kitų valstybių patirtimi, Lietuva vis aiškiau suvokia savo praradimus Holokausto vykdymo metais. Istorikų darbai, ruošiami ir jau išleisti dokumentų rinkiniai, monografijos vis plačiau atskleidžia šią skausmingą tragediją. Pozityvūs žingsniai leidžia mūsų visuomenei aiškiau suvokti žydų genocido mastus, pačiai padaryti išvadas dėl šio beprasmiško ir žiauraus Lietuvos istorijos vingio.

Šiandien Lietuva su kitomis demokratinėmis valstybėmis yra avangarde atkuriant istorinį teisingumą. Vilniuje buvo surengtas tarptautinis Forumas Holokausto aukų kultūros vertybių grąžinimo tema, nuspręsta grąžinti toras žydų religinėms bendruomenėms, veikia žydų kultūros paramos fondas, kurio pastangomis sėkmingai vystomas istorinio žydų kvartalo atstatymo projektas Vilniuje. Rugsėjo 23 dieną bus atidarytas naujas ir modernus žydų muziejus.

Jau prieš vienuolika metų skelbdama Nepriklausomybę tuometinė Aukščiausioji renkamoji Lietuvos valdžia suprato kokią atsakomybę ir įpareigojimus, atkūrus Lietuvos valstybingumą, teks prisiimti II pasaulinio karo metais vykdyto Lietuvos žydų genocido atžvilgiu.

Pakaktų atsiversti naujosios istorijos knygas, kad pamatytume to meto Lietuvos Aukščiausios tarybos pareiškimą dėl Holokausto. Tais laikais tai buvo žingsnis į priekį, nes penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų nebuvo atskleidžiama tikroji nacistinio Holokausto prigimtis, nebuvo tais klausimais viešai ir laisvai diskutuojama.

Tų naujai išaiškinamų ir naujai suvokiamų žinių tenka kryptingai ieškoti, nes jas yra būtina paskleisti švietimo tikslais Lietuvos visuomenei. Tam ir buvo prieš trejus metus įsteigta Prezidentinė tarptautinė komisija, vadovaujama nepriklausomybės akto signataro Emanuelio Zingerio.

Aš tikiu, kad šios komisijos tyrimai bus svarūs ir objektyvūs. Jie yra būtini mums, įvairių tautybių Lietuvos žmonėms, sudarantiems Lietuvos visuomenę. Gal dar labiau nei mums, jie reikalingi mūsų vaikams.

Būtent jie, priešingai kartai, išaugusiai sovietmečiu ir neturėjusiai galimybių pažinti tikrosios istorijos, turi augti tiesos, kokia karti ji bebūtų, akivaizdoje.

Tik taip jie ir gali tapti moraliai pasirengę, kas yra šiuolaikiniame pasaulyje gyvybiškai reikalinga. Ir Lietuvos visuomenei yra būtina suvokti, kokio kūrybinio ir veiklaus potencialo Lietuva neteko II pasaulinio karo metais, praradusi absoliučią daugumą savo litvakų.

Tyrimai ir tiesos skleidimas padeda Lietuvos visuomenei pilietiškai bręsti. Suburtas įspūdingas tarptautinis mokslininkų būrys, kuris yra autoritetingas ir Lietuvai ir, mes tuo tikimės, bet kuriam istorikui ir politikui pasaulyje.

Lietuva visada buvo įvairiataučio kolorito, daugiakalbė ir daugiakultūrinė šalis.

 

 

 

Tačiau po 50 metų sovietmečio žalos, turime kovoti, kad atsisakytume senųjų stereotipų, šiuolaikiškai žiūrėtume į rasinės, tautinės ir religinės tolerancijos klausimus, pagarbą tautinėms mažumoms, atidžiai analizuotume istorijos pamokas žmonijai, apskritai suvoktume Holokausto siaubą ir užtikrintume, kad tai niekuomet nepasikartotų.

Džiaugiuosi, kad žydiškosios kultūros matmuo tvirtai grįžta į žmonių mastymą bei įsitvirtina ir dabartinės, modernios Lietuvos kultūrinės raidos kontekste.

Esu giliai įsitikinęs, kad tik bendravimo, pažinimo ir bendradarbiavimo kelias yra XXI amžiaus kelias į sėkmę. Taikus sugyvenimas, tolerancija ir geranoriškumas yra kertiniai akmenys, iš kurių galima sulipdyti pamatus glaudaus ir nuoširdaus tarpusavio sambūvio kūrimui.

Šiandien žydų ir lietuvių tautos, valstybės, ypač jaunuomenė, turi vėl atsiverti, naujai atrasti viena kitą. Tai išvaduoja nuo nepasitikėjimo labiau, nei pati gražiausia retorika.

Baigdamas noriu pasveikinti vaisingus Jūsų kongreso rezultatus, tikiu, kad jis bus puiki pradžia ateities susitikimams ir dar labiau suaktyvins litvakų bendradarbiavimą visame pasaulyje. Taip pat kviečiu Jus apsilankyti ir Seime, kur kitais metais bus surengta įspūdinga Lietuvos žydų istorijos paroda.

Sėkmės Jums ateities darbuose




Naujausi pakeitimai - 2001 08 30.
Valdas Sinkevičius



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas