Lietuvos Respublikos Seimas

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2001 07 09 dienos posėdis

 

Atsistatydinus ilgamečiam Valstybinės paminklosaugos komisijos nariui ir buvusiam pirmininkui Povilui Jakučioniui iš komisijos narių, komitete buvo svarstytas Seimo pirmininko potvarkio "Dėl Valstybinė paminklosaugos komisijos nario" projektas. Nutarta teikti Seimo pirmininkui tvirtinti Jūratės Juozaitienės, Seimo narės, Seimo Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių komisijos pirmininkės, kandidatūrą.

Komitete svarstyta Teisės departamento išvada dėl Seimo nutarimo "Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2000 metų veiklos ataskaitos" projekto. Nutarta atsižvelgti į Teisės departamento išvadas ir registruoti Nutarimo trečiąjį projektą.

Komitete apsvarstytas klausimas dėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto galimybių peraugti į Panevėžio universitetą. Klausimą pristatęs Seimo narys Gintaras Šileikis pažymėjo, kad šiuo metu visos Lietuvos aukštosios universitetinės mokyklos, išskyrus Klaipėdos ir Šiaulių universitetus yra Vilniuje ir Kaune. Per 40 KTU Panevėžio fakulteto vėliau instituto veiklos metų yra sukauptas didelis mokslinis ir pedagoginis potencialas. Dalis Panevėžio jaunimo po gimnazijos, vidurinės, aukštesniosios mokyklos baigimo pageidautų tęsti universitetinio lygmens mokslus. Tačiau materialinė šeimų padėtis neleidžia daugumai jaunų žmonių išvykti toliau nuo savų namų. Šią problemą išspręstų universitetinės aukštosios mokyklos kūrimas Panevėžio regione. Tai būtų plataus techninio humanitarinio profilio universitetinė aukštoji mokykla. Panevėžio universitetinės mokyklos idėją palaikė posėdyje dalyvavęs Panevėžio meras Valdemaras Jakštas, taip pat Panevėžio instituto direktorius prof. A.Jurkauskas. Nuspręsta sudaryti darbo grupę iš Komiteto atstovo Gintaro Šileikio, Panevėžio savivaldybės ir Panevėžio instituto atstovų, kurie galėtų pateikti tolimesniam svarstymui Panevėžio universitetinės aukštosios mokyklos detalų augimo planą artimiausiems metams.

Svarstant Lietuvos menininkų rūmų (toliau – Menininkų rūmai) išlikimo klausimą Komiteto posėdyje dalyvavo kultūros viceministras Juozas Širvinskas, Vilniaus miesto savivaldybės kultūros ir švietimo komiteto pirmininkas Vitas Mačiulis, Vilniaus miesto mero patarėja Rūta Dirsienė, Menininkų rūmų tarybos pirmininkas ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vaclovas Krutinis, Menininkų rūmų direktorė Aldona Daučiūnienė. Nagrinėjant konflikto ištakas, prisiminta, kad, įsikėlus į buvusį Menininkų rūmų pastatą Prezidentūrai, Lietuvos Vyriausybės 1995 m. birželio 21 d. nutarimu Menininkų rūmai perkelti į Vilniaus rotušės pastatą (prieš tai buvusį Lietuvos dailės muziejų), kuris buvo Menininkų rūmų lėšomis rekonstruotas, įrengti koncertiniai vargonai ir kt. Šiuo nutarimu Menininkų rūmai buvo įpareigoti tarnauti taip pat ir “Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės reprezentacinėms reikmėms.” 1997 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarimas įpareigojo Kultūros ministeriją perduoti Vilniaus miesto savivaldybei Menininkų rūmų steigėjo funkcijas (mainais už tai Kultūros ministerija tapo Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų steigėja ir perėmė jų pastatą). Menininkų rūmams buvo leista valdyti ir naudotis patikėjimo teise Rotušės pastatą. Kad Menininkų rūmai būtų išsaugoti menininkams, turėjo užtikrinti minėto nutarimo 2.4 punktas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė buvo įpareigota “nekeisti šių rūmų paskirties, veiklos pobūdžio bei statuso ir tai įforminti trišale Vilniaus miesto valdybos, Kultūros ministerijos ir Lietuvos menininkų rūmų bendradarbiavimo sutartimi”. Tokia sutartis nebuvo sudaryta. Vilniaus savivaldybė 1998 m. pabaigoje įsteigė biudžetinę įstaigą “Vilniaus rotušė”, kuri įsikūrė tame pačiame pastate ir kurios nuostatuose buvo numatyta veikla labai panaši į Menininkų rūmų veiklą. Tarp šių įstaigų atsirado trintis. Ji dar labiau padidėjo, kai iš Menininkų rūmų buvo perduota minėtai įstaigai didžioji dalis patalpų, dalis etatų ir sutarčių dėl patalpų nuomos teisė. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi reorganizuoti “Vilniaus rotušę” iš biudžetinės įstaigos į viešąją bei pasiūlė Menininkų rūmų steigėjo vardą ir funkcijas perimti meno kūrėjų organizacijoms. Sunerimę dėl pavojaus netekti visų teisių ir galimybės veikti, Menininkų rūmų vadovai 2001 m. birželio 21 d. sukvietė meno kūrėjų organizacijų, kultūros ir meno institucijų atstovus bei kitus su kultūra ir menu susijusius veikėjus į pasitarimą dėl Menininkų rūmų ateities. Komitetas, išklausęs visų suinteresuotų pusių atstovus, nutarė siūlyti Vilniaus miesto savivaldybei nepriimti jokių Menininkų rūmų veiklos sąlygas galinčių įtakoti sprendimų, kol nebus rasta galimybė užtikrinti tolesnę Menininkų rūmų veiklą, pasirašant 1997 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarime numatytą trišalę sutartį. Komitetas siūlo organizuoti darbo grupę šiai sutarčiai parengti, į kurią įeitų Vilniaus miesto savivaldybės, Menininkų rūmų, Meno kūrėjų asociacijos, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai. Komitetui šioje darbo grupėje atstovauti sutiko Eduardas Kaniava.




Naujausi pakeitimai - 2001 07 09.
Rūta Kačkutė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas