Nikolaj MEDVEDEV  

1990-1992 m. kadencijos Seimo narys
Nikolaj MEDVEDEV

 

Seimo narys nuo 1990 03 10 iki 1992 11 22.
Išrinktas Gudienos (Nr. 122) apygardoje
iškėlė Darbininkų sąjunga
 

       
 
 
 

Biografija

 

Gi­miau 1933 m. rug­sė­jo 25 d. Kau­ne. 1952 m. bai­giau Kau­no X-ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, 1957 m. - Ka­li­ning­ra­do aukš­tą­ją ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no in­ži­ne­ri­nę mo­kyk­lą. Spe­cia­ly­bė - štur­ma­nas, ra­dio­lo­ka­ci­jos ir ra­dio­na­vi­ga­ci­jos in­ži­nie­rius.

Tar­na­vau Ka­ri­nia­me jū­rų lai­vy­ne. 1959 m. at­leis­tas iš lai­vy­no “dėl ne­tin­ka­mos kil­mės". Ka­ri­bų kri­zės me­tu bu­vau vėl pa­šauk­tas tar­ny­bon, bet 1963 m. ga­lu­ti­nai pa­ša­lin­tas iš lai­vy­no. Nuo 1959 ir iki 1989 m. (su per­trau­ka dėl Ka­ri­bų kri­zės) dir­bau Kau­no ra­di­jo ma­ta­vi­mų tech­ni­kos moks­li­nia­me ty­ri­mų ins­ti­tu­te in­ži­nie­riaus, sek­to­riaus ir sky­riaus va­do­vo pa­rei­go­se.

Iš mo­ti­nos 1963 m. su­ži­no­jau tik­rą­ją sa­vo pa­ša­li­ni­mo iš lai­vy­no prie­žas­tį: ma­no tik­ro­ji pa­var­dė Va­ri­ko­pu­los, se­ne­lis ir tė­vas bu­vo fab­ri­kan­tai, iš­va­žia­vę iš Lie­tu­vos prieš pat oku­pa­ci­jas biz­nio rei­ka­lais į Grai­ki­ją, o pra­si­dė­jus oku­pa­ci­jai krikš­ti­jęs ma­ne ku­ni­gas ir dar kai kas taip pa­kei­tė ma­no do­ku­men­tus, kad net vi­sa­ga­lė KGB taip vis­ko iki ga­lo ne­at­sklei­dė.

Tik 1998 me­tais su­si­ti­kęs su dė­de ir se­se­ri­mi An­gli­jo­je ir ki­tais gi­mi­nai­čiais Grai­ki­jo­je su­ži­no­jau apie tė­vo ir dė­dės ry­šius Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos spec. tar­ny­bo­mis ir su­pra­tau, kas bu­vo tie “kai kas” pa­dė­ję su­klas­to­ti do­ku­men­tus.

Ar­ti­mų­jų pa­gal­ba dar prieš Lie­tu­vos at­gi­mi­mą su­pra­tau, ko­dėl ta­ry­bi­nė­je sis­te­mo­je pa­si­ro­džius Są­jū­džio užuo­maz­goms mes ta­po­me jo ak­ty­vis­tais…

1989 m. bu­vau iš­rink­tas į Są­jū­džio sei­mą, tais pat me­tais - į TSRS Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą. Sto­jau į A.Sa­cha­ro­vo va­do­vau­ja­mą gru­pę, ku­rio­je vyk­džiau įvai­rių de­mo­kra­tinių TSRS res­pub­li­kų ju­dė­ji­mų gru­pių ko­or­di­na­to­riaus-ry­ši­nin­ko už­duo­tį. 1990 m. bu­vau iš­rink­tas į Lie­tu­vos Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, 1990 m. ko­vo 11 die­ną 20.30 val. iš­vy­kau į III-ią ne­ei­li­nį TSRS liau­dies de­pu­ta­tų su­va­žia­vi­mą. 1992 m. ir 1996 m. išrinktas į LR Sei­mą. Dir­bu Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te.

Žmo­na Na­ta­li­ja - pen­si­nin­kė, sū­nus Ki­ri­las - in­for­ma­ti­kas sis­te­mo­tech­ni­kas, dir­ba Kau­no AB “Bal­ti­ja”.

  

KE­LIAS Į PO­LI­TI­KĄ

Į po­li­ti­ką at­ėjau iš bai­mės!

Ma­tęs 1941 m. trė­mi­mus ir ka­ro pra­džią, po to se­ku­sius žiau­ru­mus, fron­to ri­de­ni­mą­si per Lie­tu­vą pir­mą­jį ir ant­rą­jį kar­tą, vėl trė­mi­mus ir par­ti­za­nų ko­vas, su­pra­tęs ne­iš­ven­gia­mą ko­mu­niz­mo griū­tį. Iš­si­gan­dau, kad vėl ant ma­no ar­ti­mų­jų, bi­čiu­lių ir kai­my­nų už­grius smur­tas, žu­dy­nės, kan­čios.

Su­pra­tau, kad no­rin­tys iš­sau­go­ti sa­vo val­džią ko­mu­nis­tai ban­dys su­kir­šin­ti Lie­tu­vos žmo­nes, ska­tin­da­mi tau­ti­nę ne­san­tai­ką. To­dėl dar 1980-1981 me­tais, su­bū­ręs į “klu­bą” ke­lias­de­šimt žmo­nių, pra­dė­jau at­sar­giai pa­sa­ko­ti apie tik­rą­sias gy­ve­ni­mo ver­ty­bes, tik­rą­ją is­to­ri­ją, Ma­chat­mos Gan­džio or­ga­ni­zuo­tą tai­ki­ą­ją re­vo­liu­ci­ją. Pra­si­dė­jus At­gi­mi­mui ir be­si­ku­riant Są­jū­džiui jau tu­rė­jau ge­rai pa­ruoš­tą tai­kiai ko­vai ko­man­dą, ku­rio­je bu­vo įvai­rių tau­ty­bių žmo­nių.

Įsto­jau į Są­jū­dį, bu­vau iš­rink­tas į Są­jū­džio sei­mą. Są­jū­džio ir sa­vo ko­man­dos re­mia­mas bu­vau iš­rink­tas TSRS liau­dies, o vė­liau ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tu.

Vi­są lai­ką ir vi­sur sten­giau­si pa­nau­do­ti sa­vo “ne­stan­dar­ti­nę” pri­gim­tį, t.y. bū­nant “ke­lių” tau­ty­bių Lie­tu­vos že­mės sū­nu­mi, ne­leis­ti kir­šin­ti žmo­nes. Ma­no dau­ge­lio tau­ty­bių men­ta­li­te­tų bei dau­ge­lio re­li­gi­jų ži­no­ji­mas pra­ver­tė dar­bui A.Sa­cha­ro­vo va­do­vau­ja­mos de­pu­ta­tų gru­pės veik­lo­je, kur bu­vau pa­skir­tas ry­šiams tarp de­mo­kra­tinių na­cio­na­li­nių ju­dė­ji­mų TSRS te­ri­to­ri­jo­je.

Lie­tu­vos par­la­men­te nu­ta­riau prie tos pa­čios veik­los pri­dė­ti dar ka­riš­kio pro­fe­sio­na­lo bei in­for­ma­ti­ko ži­nias ku­riant Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo sis­te­mą.

Bal­suo­jant dėl Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­sta­ty­mo bal­sa­vau dėl vi­sų ki­tų bal­sa­vi­mų tei­sė­tu­mo. Ži­no­jau, kad jau su­si­kū­ru­si dau­gu­ma, bal­suo­jan­ti dėl Ne­pri­klau­so­my­bės, stai­ga ma­ne pa­kvie­tė prie te­le­fo­no, skam­bi­no Ga­li­na Sta­ro­voi­to­va ir Ju­ri­jus Afa­nas­je­vas iš Mask­vos. Pa­sa­kė, kad jie ži­no apie pa­dė­tį Lie­tu­vos AT ir lie­pė sku­biai at­vyk­ti į Mask­vą, kur rei­kė­jo TSRS su­va­žia­vi­me neut­ra­li­zuo­ti su­pla­nuo­tus dras­tiš­kus veiks­mus prieš Lie­tu­vą. Pa­si­ta­ręs su AT Pir­mi­nin­ku iš­sku­bė­jau į pas­ku­ti­nį lėk­tu­vą į Mask­vą.

1991 me­tų sau­sio mė­ne­sio įvy­kių me­tu pa­si­se­kė kar­tu su tais pa­čiais bi­čiu­liais su­reng­ti dau­gia­tūks­tan­ti­nius pro­tes­to mi­tin­gus Mask­vo­je, St.Pe­ter­bur­ge, Je­ka­te­rin­bur­ge, Ir­kut­ske. Per 1991 m. rug­pjū­čio pu­čą, vyk­dy­da­mas Lie­tu­vos už­duo­tis, kar­tu su Uo­ka nu­ve­žiau AT pa­si­ra­šy­tą ir ra­ti­fi­kuo­tą su­tar­tį su Ru­si­ja. Da­ly­va­vau “Bal­tų­jų rū­mų” gy­ni­me, o vė­liau - TSKP CK rū­mų “na­cio­na­li­za­ci­jo­je”. Po to vėl se­kė dar­bas Lie­tu­vos Sei­me, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­mi­te­te.

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad įvyks­ta tik­rai tai, kas ne­ga­li ne­įvyk­ti…

Išrinktas Gudienos rinkimų apygardoje  Nr. 122
(Kaišiadorių rajonas)

 

Paruošta pagal knygą "Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai",
kurią parengė ir išleido Nepriklausomybės Akto signatarų klubo valdyba ir Lietuvos nepriklausomybės signatarų namai.